Ateina vaikinas į parduotuvę, prieina prie pardavėjo ir sako:
- Ponas pardavėjau, aš einu į panelės gimtadienį ir norėčiau jai nupirkti
kokią nors dovanėlę. Tačiau nedidelę, nebrangią, kad tik būtų dovanėlė.
Pardavėjas:
- Tvarkoj. Gal norėtumėt jai padovanoti muilo gabalėlį?
Vaikinas:
- Taip, muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors…
Pardavėjas paėmė muilo gabalėlį, supakavo į spalvotą gražią dėžutę, užrišo
kaspinėlį. Vaikinas sumokėjo, nešasi dėžutę ir prie durų susimąsto: o kam
čia tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau išeina. Ne, su kaspinėliu negerai…
Vaikinas sugrįžo prie kasos ir sako:
- Klausykit, nuimkit tą kaspinėlį ir minusuokit man jo kainą.
Pardavėjas nuėmė kaspinėlį, atidavė vaikinui pinigus už jį.
Vaikinukas vėl eina su ta dėžute ir galvoja: kodėl ta dėžutė tokia spalvota?
Tikriausiai daug brangiau su tokia spalvota?
- Klausykit, o jūs neturit kokių nors nespalvotų, paprastų dėžučių?
Pardavėjas pakeitė į baltą dėžutę.
Vaikinas:
- Ir kainą minusuokit.
- Minusuosiu, minusuosiu - pardavėjas atidavė dalį pinigų už spalvotą
dėžutę.
- Klausykit, o kam tas muilo gabalas visas? Juk viso kažkaip per daug? Kam
jai tas visas muilo gabalas?
Pardavėjas:
- Gerai, prašau, - perpjovė muilą, supakavo atgal į baltą dėžutę.
Vaikinas eina. Tik prie pat durų pajunta, kad dėžutė pasidarė kažkokia
sunki… Jis atidaro dėžutę, o ten - pusė gabaliuko muilo ir 10
prezervatyvų!
- Ei, pardavėjau, pusę muilo gabaliuko aš prašiau, o 10-ies prezervatyvų tai
neprašiau?!
Pardavėjas:
- Matot, pone, mūsų firmos tokia politika: tokie pirkėjai, kaip jūs neturi
daugintis…